- pritartis
- pritartìs sf. (3b) 1. nuolat kartojamas kalbant žodis ar posakis, pertaras: Juog da juog – tokia jos jau pritartìs Trgn. Anos tokia pritartìs: poni poni, maita maita J. 2. priežodis, patarlė: Tokia pritartìs: su šaukštu srubą, o su kotu akis maišo J. ║ nuomonė, prietaras: Yra senių pritartis: kai ore pusnis, tai jau kur blogas žmogus numirė Prng. 3. pritarimas: Gal ir pas tėvą ant šito [= tam] pritartiẽs nerasi Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.